Naujienos
Kaip gauti 100 % nuolaidą norimai prekei? Vartojimo psichologija ir tikroji nuolaidų kaina
Artėjant „Juodajam penktadieniui“ („Black Friday“), parduotuvių vitrinos ir socialiniai tinklai prisipildo įspūdingų nuolaidų, riboto laiko pasiūlymų ir raginimų nepraleisti geriausios metų progos apsipirkti. Tačiau ar kada susimąstėte, kad didžiausia įmanoma nuolaida gali būti visai ne parduotuvėje?
Atsakymas į klausimą, kaip gauti 100 % nuolaidą, paprastas – nepirkti. Žinoma, tai veikiau provokuojantis priminimas nei tikra nuolaida. Tačiau atsisakę nereikalingo pirkinio išsaugome visą sumą, kurią būtume jam išleidę.
Kodėl tuomet kartais taip sunku atsispirti pasiūlymui, net jei dar vakar apie konkretų daiktą nė negalvojome? Atsakymo verta ieškoti vartojimo psichologijoje, mūsų smegenų atlygio sistemoje ir rinkodaros mechanizmuose, kurie veikia kasdienius sprendimus.
Kodėl pirkimas kartais suteikia daugiau džiaugsmo nei pats daiktas?
Įsivaizduokite: naršote internetinėje parduotuvėje, randate patinkantį daiktą, palyginate kainas, perskaitote atsiliepimus ir galiausiai įdedate jį į pirkinių krepšelį. Visas šis procesas gali kelti malonų jaudulį. Tačiau praėjus kelioms dienoms po pirkinio gavimo, pradinis entuziazmas neretai išblėsta.
Vienas iš šį reiškinį padedančių suprasti mechanizmų yra dopamino veikla smegenyse.
Nors dopaminas dažnai vadinamas „laimės hormonu“, toks apibūdinimas nėra tikslus. Dopaminas yra neuromediatorius, dalyvaujantis motyvacijos, mokymosi ir atlygio laukimo procesuose. Jo veikla susijusi ne vien su patiriamu malonumu, bet ir su noru siekti potencialaus atlygio.
Todėl kartais labiau jaudina ne pats įsigytas daiktas, o galimybė jį turėti. Produkto paieška, palankios kainos atradimas ir pirkimo laukimas gali tapti savotišku atlygiu.
Tai padeda suprasti, kodėl apsipirkimas kartais tampa veikla, kuria siekiame pagerinti nuotaiką, atsipalaiduoti ar tiesiog patirti ką nors malonaus.
Kodėl nuolaidos verčia mus skubėti?
„Tik šiandien!“, „Liko vos du vienetai!“, „Pasiūlymas baigsis po 30 minučių!“
Tokie pranešimai nėra atsitiktiniai. Jie pasitelkia psichologinius mechanizmus, susijusius su ribotu prieinamumu ir baime praleisti galimybę.
Vienas jų – FOMO (Fear of Missing Out), arba baimė kažką praleisti. Kai pasiūlymas atrodo trumpalaikis ar išskirtinis, galime pradėti jį vertinti kaip galimybę, kurios praradimas būtų nuostolis.
Tokiomis aplinkybėmis dėmesys neretai nukrypsta nuo klausimo „Ar man šio daikto reikia?“ prie klausimo „Ar nepraleisiu geros progos?“.
Skubos jausmas gali sumažinti laiką, kurį skiriame racionaliam sprendimo įvertinimui. Būtent todėl riboto laiko pasiūlymai yra tokia populiari rinkodaros priemonė.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nuolaidos pabaiga savaime nereiškia, jog prarandame kažką vertingo. Jei daikto mums nereikėjo iki pasiūlymo atsiradimo, verta pagalvoti, ar jo poreikis tikrai atsirado dabar.
Kaip socialiniai tinklai formuoja mūsų poreikius?
Socialiniai tinklai pakeitė ne tik tai, kaip bendraujame, bet ir tai, kaip atrandame produktus bei priimame pirkimo sprendimus.
Kasdien matome nuomonės formuotojų rekomendacijas, naujų pirkinių pristatymus, produktų apžvalgas ir reklamas, pritaikytas mūsų interesams.
Ilgainiui nuolatinis tam tikrų produktų matymas gali sukurti įspūdį, kad jie yra svarbi įprasto gyvenimo dalis.
Čia reikšmingas ir socialinio palyginimo mechanizmas. Vertindami savo gyvenimą kitų žmonių atžvilgiu, kartais pradedame norėti daiktų ne dėl jų praktinės naudos, o dėl to, ką jie simbolizuoja: patogumą, sėkmę, grožį ar priklausymą tam tikrai grupei.
Taip reklama ir socialiniai tinklai gali ne tik padėti atrasti reikalingus produktus, bet ir paskatinti norus, kurie anksčiau neegzistavo.
Todėl prieš įsigyjant socialiniuose tinkluose pastebėtą daiktą verta savęs paklausti: ar jo ieškojau dar prieš pamatydamas reklamą?
Nuolaidos paradoksas: kada taupymas tampa išlaidavimu?
Įsivaizduokite, kad parduotuvėje pastebite 100 eurų kainavusį daiktą, kuriam dabar taikoma 50 % nuolaida.
Reklama skelbia: „Sutaupykite 50 eurų!“
Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo patrauklus. Tačiau jei iki tol šio daikto neplanavote pirkti ir jums jo iš tiesų nereikia, situacija atrodo kitaip.
Jūs ne sutaupėte 50 eurų, o išleidote 50 eurų, kuriuos galėjote panaudoti kitur arba apskritai neišleisti.
Šis reiškinys susijęs su tuo, kaip vertiname kainas. Pamatę pradinę, didesnę kainą, galime ją nesąmoningai naudoti kaip atskaitos tašką, pagal kurį vertiname pasiūlymo patrauklumą. Psichologijoje tai vadinama inkaravimo efektu.
Dėl to produktas gali atrodyti vertingesnis vien todėl, kad jo ankstesnė kaina buvo didesnė.
Tačiau tikroji pirkinio vertė turėtų priklausyti ne nuo nuolaidos dydžio, o nuo to, kiek jis mums reikalingas ir kiek naudos suteiks.
Didžiausia nuolaida nereikalingam daiktui yra 100 % – kai nusprendžiame jo nepirkti.
Ką mūsų pirkimo sprendimai reiškia aplinkai?
Vartojimo psichologija svarbi ne tik mūsų asmeniniams finansams. Kiekvienas pirkimo sprendimas yra susijęs ir su gamtos išteklių naudojimu.
Prieš produktui pasiekiant parduotuvės lentyną, paprastai įvyksta daugybė procesų: išgaunamos žaliavos, gaminamos medžiagos, naudojama energija, produktas pakuojamas ir transportuojamas.
Šie procesai gali būti susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, vandens naudojimu, tarša ir poveikiu ekosistemoms.
Produkto poveikis aplinkai nesibaigia ir jį įsigijus. Kai kurie daiktai reikalauja papildomos energijos ar kitų išteklių naudojimo metu, o pasibaigus jų tarnavimo laikui tampa atliekomis.
Ypač problemiškas tampa perteklinis vartojimas, kai daiktai įsigyjami impulsyviai, naudojami vos kelis kartus arba greitai pakeičiami naujais.
Žinoma, ne visi produktai daro vienodą poveikį aplinkai, o atsakingas vartojimas nereiškia, kad turėtume atsisakyti visų naujų pirkinių.
Tačiau vienas veiksmingiausių būdų mažinti su vartojimu susijusį poveikį yra ilgiau naudoti jau turimus daiktus, juos taisyti, skolintis, dalytis ir vengti nereikalingų pirkinių.
Kartais aplinkai palankiausias pasirinkimas yra ne naujas, „ekologiškesnis“ produktas, o sprendimas apskritai nieko nepirkti.
Kaip atsispirti impulsyviems pirkiniams?
Sąmoningas vartojimas nebūtinai reikalauja didelių gyvenimo pokyčių. Kartais pakanka kelių paprastų įpročių.
1. Išbandykite 48 valandų taisyklę. Prieš įsigydami neplanuotą pirkinį, palaukite dvi paras. Tai suteiks laiko įvertinti, ar noras išlieka ir ar produktas tikrai reikalingas.
2. Sudarykite pirkinių sąrašą. Prieš prasidedant išpardavimams nuspręskite, kokių daiktų jums iš tiesų reikia. Taip bus lengviau atskirti suplanuotus pirkinius nuo spontaniškų norų.
3. Vertinkite ne nuolaidą, o galutinę kainą. Užuot susitelkę į tai, kiek procentų sutaupote, pagalvokite, ar pirktumėte tą patį daiktą už dabartinę kainą, jei šalia nebūtų jokio nuolaidos ženklo.
4. Paklauskite savęs, ką jau turite. Galbūt namuose yra panašus daiktas, kurį galima toliau naudoti, pataisyti ar pritaikyti kitai paskirčiai?
5. Atpažinkite emocinius impulsus. Kartais apsiperkame iš nuobodulio, nuovargio ar noro save apdovanoti. Supratus tikrąją noro priežastį, lengviau pasirinkti kitą būdą patenkinti emocinį poreikį.
Ar galime pakeisti savo santykį su vartojimu?
„Juodasis penktadienis“ dažnai pristatomas kaip galimybė įsigyti daugiau už mažesnę kainą. Tačiau galbūt verta šį laikotarpį vertinti ir kaip progą permąstyti savo santykį su daiktais.
Atsakingas vartojimas nėra draudimas pirkti ar raginimas atsisakyti visų materialių dalykų. Tai gebėjimas sąmoningai pasirinkti, kas iš tiesų suteikia vertę mūsų gyvenimui.
Kartais tai reiškia įsigyti kokybišką, ilgai tarnausiantį daiktą. Kartais – pataisyti seną. O kartais – tiesiog uždaryti internetinės parduotuvės langą.
Juk tikroji daikto vertė slypi ne nuolaidos dydyje, o jo reikalingume.
Tad šį „Juodąjį penktadienį“ prieš paspausdami mygtuką „Pirkti“ paklauskite savęs:
Ar tikrai noriu šio daikto, ar tiesiog noriu jį nusipirkti?
Galbūt atsakymas padės atrasti geriausią metų pasiūlymą – 100 % sutaupytą sumą ir vienu nereikalingu daiktu mažiau.