Aktualu

Po mūsų kojomis: kaip miško dirvožemis valo orą

Eidami mišku dažniausiai žiūrime į medžių viršūnes, paukščius ar grybus. Tačiau vienas svarbiausių miško darbų vyksta po mūsų kojomis, ir jo visiškai nematome. Miško dirvožemis kasdien sugeria dalį metano, vienų galingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir taip padeda lėtinti klimato kaitą.

Naujausi ilgalaikiai tyrimai Vokietijoje atskleidė netikėtą dalyką: kai kuriuose miškuose šis gebėjimas ne silpnėja, o stiprėja. Kodėl taip vyksta, ar tai tinka ir kitur, ir ką tai reiškia Lietuvai? Pabandykime išsiaiškinti.

Metanas: mažiau žinomas, bet labai stiprus

Kalbėdami apie klimato kaitą dažniausiai minime anglies dioksidą (CO₂). Metano atmosferoje yra daug mažiau, tačiau jis šilumą sulaiko daug efektyviau: skaičiuojant šimtmečio laikotarpiu, metanas planetą šildo apie 34 kartus stipriau nei CO₂ (Carbon Brief).

Metaną išskiria gyvulininkystė, sąvartynai, ryžių laukai, pelkės ir iškastinio kuro gavyba. Todėl kiekvienas natūralus procesas, kuris metaną iš oro pašalina, yra labai vertingas. Vienas tokių procesų vyksta būtent miško dirvožemyje.

Kaip dirvožemis „suvalgo“ metaną

Dirvožemyje gyvena bakterijos, vadinamos metanotrofais. Joms metanas yra maistas ir energijos šaltinis: jos jį sugeria iš oro ir suskaido. Miško dirvožemiai šiuo požiūriu ypač svarbūs, nes juose metano suskaidoma gerokai daugiau nei žemės ūkio dirvose (Waldwissen).

Kad bakterijos gautų metano, dujos turi prasiskverbti į dirvožemį. Tai priklauso nuo kelių dalykų:

  • Drėgmė. Kai dirvožemio poros pilnos vandens, dujos juda lėtai. Sausesnėje dirvoje daugiau oro tarpų, todėl metanas pasiekia gilesnius sluoksnius.
  • Temperatūra. Vasarą metanas suskaidomas daug greičiau nei žiemą.
  • Suslėgimas. Puri, nesuslėgta miško paklotė ir dirvožemis veikia geriausiai.
  • Trąšos ir dirbimas. Azoto trąšos ir arimas silpnina metaną skaidančių bakterijų veiklą, todėl žemės ūkio dirvos sugeria mažiau.
  • Medžių rūšys. Manoma, kad lapuočių ir mišrūs miškai suskaido daugiau metano nei spygliuočių, nes spyglių eteriniai aliejai bakterijoms nepalankūs.

Ką atskleidė 24 metų tyrimas Vokietijoje

Getingeno universiteto ir Badeno-Viurtembergo miškų tyrimų instituto (FVA) mokslininkai išanalizavo išsamiausią pasaulyje ilgalaikių miško dirvožemio matavimų rinkinį. Duomenys surinkti 13 bukų ir eglių miškų pietvakarių Vokietijoje, kai kuriuose net 24 metus, nuo 1998 iki 2022 metų (Getingeno universitetas; Ecoticias).

Kas dvi savaites mokslininkai imdavo dirvožemio oro mėginius per po žeme įrengtus vamzdelius, o rezultatus tikrino sandariomis kameromis ant dirvos paviršiaus (ScienceDaily).

Pagrindinis rezultatas: dirvožemis kasmet sugerdavo vidutiniškai apie 3 % daugiau metano, o per pastarąjį dešimtmetį augimas buvo dar spartesnis. Vidutiniškai šie miškai per metus iš oro pašalindavo apie 7 kg metano iš hektaro, o kai kuriuose plotuose beveik 17 kg.

Mokslininkai tai sieja su klimatu: mažėjant kritulių dirvožemis tampa sausesnis ir metanas į jį prasiskverbia lengviau, o šylant mikroorganizmai jį skaido šiek tiek greičiau. Tyrimas paskelbtas žurnale Agricultural and Forest Meteorology.

Kodėl JAV rezultatai buvo priešingi

Vokietijos tyrimas ypač įdomus todėl, kad prieštarauja ankstesnėms išvadoms. 2018 metais JAV mokslininkai X. Ni ir Peteris Groffmanas paskelbė, kad Šiaurės pusrutulio miškų dirvožemiai nuo 1988 iki 2015 metų sugerdavo vidutiniškai 77 % mažiau metano. Naujojo Hampšyro valstijos miškuose sumažėjimas siekė nuo 74 iki 89 %, Merilande nuo 53 iki 62 % (Carbon Brief).

Priežastis ten buvo ta pati, tik veikianti priešinga kryptimi: daugėjo kritulių, dirvožemis tapo drėgnesnis, o vanduo užkimšo poras, per kurias metanas pasiekia bakterijas.

Vadinasi, abu tyrimai vienas kitam neprieštarauja tiek, kiek atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie rodo, kad miško dirvožemio gebėjimas valyti orą labai priklauso nuo vietos klimato, ypač nuo kritulių. Patys Vokietijos tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog klimato kaita miškams naudinga. Sausros silpnina medžius, o regioniniai skirtumai rodo, kaip svarbu dirvožemį stebėti ilgą laiką (ScienceDaily).

Ką tai reiškia Lietuvai

Miškai dengia apie 33,9 % Lietuvos teritorijos, o valstybės tikslas yra iki 2030 metų pasiekti 35 % (LRT). Tai reiškia, kad po mūsų miškais slypi didžiulis, bet beveik nematuojamas klimato sąjungininkas.

Ar Lietuvos miškų dirvožemiai elgiasi kaip Vokietijos, ar kaip JAV? Kol kas atsakyti sunku, nes tokių ilgalaikių matavimų pas mus trūksta. Abu tyrimai rodo, kad lemiamą vaidmenį vaidina krituliai ir dirvožemio drėgmė, o šie keičiasi kiekviename regione skirtingai.

Svarbu nepainioti dviejų skirtingų dalykų. Sausesnis miško dirvožemis metaną sugeria geriau, tačiau pelkės ir užmirkę dirvožemiai metaną dažniausiai išskiria. Nusausintos durpžemės savo ruožtu išskiria daug CO₂, todėl jų atkūrimas klimatui vis tiek naudingas. Lietuvoje jau planuojamas 4 mln. eurų kvietimas pelkių hidrologiniam režimui atkurti, siekiant padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimą (APVA). Kiekvienas kraštovaizdis turi savo vaidmenį, ir jį galime suprasti tik pažindami konkrečią vietą.

Ką galime padaryti

Dirvožemio negalime „įjungti“ ar „išjungti“, bet galime jam nekenkti ir geriau jį pažinti. Keli paprasti dalykai:

  • Vaikščiokime takais. Mindžiojimas ir važinėjimas ne keliais suslegia dirvą, o suslėgtas dirvožemis metano sugeria mažiau.
  • Palikime paklotę. Nukritę lapai, šakelės ir samanos saugo dirvožemį nuo išdžiūvimo ir erozijos bei maitina jo gyvybę.
  • Vertinkime mišrius miškus. Įvairių rūšių medžiai kuria įvairesnį ir atsparesnį dirvožemį.
  • Mažinkime trąšų ir chemikalų soduose bei daržuose, nes jie silpnina naudingų dirvožemio bakterijų veiklą.
  • Domėkimės. Dirvožemis yra viena mažiausiai pažintų ekosistemų, o ilgalaikiai stebėjimai, kaip rodo šis tyrimas, gali visiškai pakeisti mūsų supratimą.

Sveikas dirvožemis yra ne tik klimato sąjungininkas. Jis augina mūsų maistą, sulaiko vandenį ir yra namai milijardams organizmų. Būtent todėl dirvožemis bus ir mūsų naujojo projekto tema. Netrukus papasakosime daugiau, tad sekite Ekosofijos naujienas!

Šaltiniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *