Klimato psichologija: kai rūpestis dėl planetos tampa asmeniniu išgyvenimu

Ar teko jaustinerimo bangą perskaičius dar vieną naujieną apie nykstančias rūšis, tirpstančius ledynus ar rekordines karščio bangas? Ar galbūt yra užplūdęs kaltės jausmas po ilgo skrydžio ar naujų drabužių pirkimo? Jei taip – žinok, kad esi toli gražu ne vienas. Tai, ką jauti, turi pavadinimą – ir jis vis dažniau skamba tiek mokslininkų tyrimuose, tiek psichoterapeutų kabinetuose.

Kas yra klimato psichologija?

Klimato psichologija – tai palyginti jauna, tačiau sparčiai auganti disciplina, tirianti, kaip klimato kaita veikia žmonių psichinę sveikatą, emocijas, elgseną ir socialinius ryšius. Ji ieško atsakymų į klausimus: kodėl mes nesirūpiname aplinka, net kai žinome, kad turėtume? Kodėl kai kurie žmonės jaučia gilų sielvartą dėl žalos gamtos, o kitiems tai atrodo tolima ir neaktualu? Ir kaip padėti tiems, kuriems klimato krizė jau šiandien kelia realią psichologinę naštą?

Ši sritis kilo iš aplinkos psichologijos ir ekopsichologijos tradicijų, tačiau pastaruoju metu ją suformavo ir paspartino augantis visuomenės suvokimas apie klimato krizę. 2025 m. paskelbtoje bibliometrinėje analizėje, apimančioje 3 087 mokslines publikacijas nuo 1995 iki 2024 m., klimato psichologija įvardijama kaip viena sparčiausiai augančių tarpdalykinių tyrimų sričių [1]. Mokslininkai, terapeutai, socialiniai darbuotojai ir švietėjai vis dažniau kelia klausimą: kaip žmonės tvarkosi su tuo, ko negali sustabdyti vieni?

„Klimato nerimas atskleidžia, kad kažkas pasaulyje vyksta ne taip – ir tu tai juti.”

Klimato nerimas, gedulas ir solastalgija

Viena dažniausių sąvokų, su kuriomis dirba klimato psichologai, yra klimato nerimas (angl. climate anxiety). Tai nuolatinis arba periodiškas nerimo jausmas, kilęs iš suvokimo apie klimato krizės mastą ir savo poveikį jai. 2021 m. Lancet Planetary Health žurnale paskelbtas didžiausias iki tol atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad 59 % iš 10 000 apklaustų 16–25 metų jaunuolių 10 šalių jautėsi labai arba itin sunerimę dėl klimato kaitos, o 84 % – bent vidutiniškai sunerimę [2]. Daugiau nei 45 % teigė, kad šie jausmai neigiamai veikia jų kasdienį gyvenimą.

Kita svarbi sąvoka – solastalgia. Ją 2003 m. įvedė australų filosofas Glenn Albrecht, norėdamas apibūdinti sielvartą, kurį patiria žmonės, kai jų gimtoji aplinka keičiasi arba nyksta – tarsi namų ilgesys, kai esi dar namie [3]. Tai gali būti ūkininkas, stebintis sausrą nusinešančią jo laukus, arba pakrantės gyventojas, matantis, kaip jūra pamažu ryja jo gimtinę.

Klimato psichologai taip pat tiria ekologinį kaltės jausmą, neišvengiamybės bejėgiškumą, taip pat tai, kaip grupiniai ir kultūriniai veiksniai lemia mūsų santykį su klimato aktyvizmu ir neigimo mechanizmais. Sisteminis mokslinių tyrimų apžvalgos atskleidžia, kad klimato kaitos suvokimas yra nuolat siejamas su nepalankiais psichinės sveikatos pokyčiais [4].

Kodėl mes nieko nedarome, nors žinome?

Vienas įdomiausių klimato psichologijos klausimų – vadinamoji žinojimo ir elgesio spraga. Kodėl dauguma žmonių sutinka, kad klimato kaita yra reali ir pavojinga, tačiau jų kasdienė elgsena tuo neatsispindi? Psichologai siūlo keletą paaiškinimų.

Pirmiausia – psichologinis atitolimas. Klimato kaita dažnai suvokiama kaip geografiškai (ten, kur tirpsta ledynai) ir laike (ateities kartos) tolima problema. Mūsų smegenys yra linkusios pirmumo suteikti tiesioginiams, čia ir dabar vykstantiems reiškiniams.

Antra – bejėgiškumo baimė. Kai problema jaučiama kaip pernelyg didelė ir neišsprendžiama, žmogus gali rinktis neigimą arba vengimą kaip savigynos mechanizmą. Tyrimai patvirtina, kad neigiamos emocijos, susijusios su klimato kaita, gali sukelti nevilties jausmą, kuris dažniau skatina vengimą nei aktyvų veikimą [5].

Trečia – socialinės normos. Elgiamės taip, kaip elgiasi mūsų aplinkos žmonės. Jei labiausiai matoma tvarumo praktika tavo bendruomenėje yra šiukšlių rūšiavimas, o kas sezoną atnaujinti garderobą laikomi normaliais, sunku keistis individualiai.

Ką galima padaryti?

Gera žinia ta, kad klimato psichologija ne tik diagnozuoja – ji ir gydo. Vis daugiau terapeutų specializuojasi klimato nerimo srityje, siūlydami individualias ir grupines sesijas, kuriose emocijos gali būti išsakytos be nuosprendžio.

Gamtoje grįstos terapijos, kaip ekoterapija, taip pat rodo gerus rezultatus. Sisteminiai tyrimų apžvalgos patvirtina, kad gamtoje paremtos intervencijos veiksmingai mažina nerimą, depresiją ir stresą, taip pat yra taikomos tokioms būklėms kaip PTSS ir adaptacijos sutrikimai [6].

Bendruomeniškumas yra vienas galingiausių atsako į klimato nerimą įrankių. Kai rūpestis dėl planetos dalijamasi su kitais – nesvarbu, per aktyvizmą, meną, diskusiją ar bendrą veiklą – jis nebeslegia kaip asmeninė našta, o virsta kolektyvine jėga.

Ir galbūt svarbiausia – klimato psichologija mums primena, kad jausmas yra pradžia, o ne silpnybė. Nerimas, gedulas ar pyktis dėl planetos būklės yra ryšio su gyvybe ženklas. Jis nusipelno būti išgirstas ir paverstas kažkuo daugiau nei tik saviizoliacija ar neviltimi.

Šaltiniai

1. Anjum G., Aziz M. (2025). Bibliometric analyses of climate psychology: critical psychology and climate justice perspectives. Frontiers in Psychology. DOI: 10.3389/fpsyg.2025.1520937
2. Hickman C. et al. (2021). Climate anxiety in children and young people and their beliefs about government responses to climate change: a global survey. Lancet Planetary Health, 5(12), e863–e873. DOI: 10.1016/S2542-5196(21)00278-3
3. Albrecht G. (2003/2005). Solastalgia: a new concept in human health and identity. Philosophy Activism Nature, 3, 41–55.
4. Gianfredi V. et al. (2024). Climate change perception and mental health: results from a systematic review. European Journal of Investigation in Health, Psychology and Education, 14, 178–190. DOI: 10.3390/ejihpe14010014
5. Momenpour Y., Choobchian S. (2025). Emotional climate: a bibliometric analysis of the psychological consequences of climate change. Frontiers in Psychology. DOI: 10.3389/fpsyg.2025.1521771
6. Revell S. et al. (2020). A systematic review of randomised controlled trials on the effectiveness of ecotherapy interventions for treating mental disorders. medRxiv. DOI: 10.1101/2020.09.25.20201525