Kokios Erasmus+ programos reikia Europai? Naujojo biudžeto ir struktūros iššūkiai jaunimo sektoriui

Posted by

artinn

On 2025 5 gruodžio

Erasmus+programa yra viena reikšmingiausių finansinių priemonių neformaliojo ugdymo sektoriuje, ypač organizacijoms, dirbančioms su jaunimu, todėl bet kokie pokyčiai jos finansavime turi tiesioginę įtaką sektoriaus ateičiai. Europos Komisija pristatė naują Daugiametės finansinės programos (MFF) 2028–2034 m. pasiūlymą. Šis pasiūlymas – tai kartu ir vizija, kokia galėtų būti kita Erasmus+ programa ir kokį vaidmenį Europos kūrime užimtų jaunimas. Nors pasiūlyme matomas nominalus biudžeto augimas, jaunimo sektoriuje kyla diskusija, ar šis modelis iš tiesų leis programai išlikti tokiai, kokios Europai šiandien reikia.

Komisija siūlo apjungti programas ir skirti 40,8 mlrd. eurų Erasmus+ ir Europos solidarumo korpusui kartu. Jei lygintume su dabartine situacija, kai Erasmus+ programai yra skiriama 26 mlrd., o ESC – 1 mlrd., perskaičiavus į 2028 m. kainas sudarytų 35,4 mlrd. eurų. Kitaip tariant, dalį biudžeto suvalgo infliacija, išaugusios veiklų sąnaudos ir nauji prioritetai. Kaip pažymi Europos universitetų fondas, 50% nominalus didėjimas gali neatspindėti realaus programos poreikio, ypač jei tikslas – didinti pasiekiamumą, kokybę ir įtrauktį.

Erasmus+ struktūra keistųsi iš esmės. Šiuo metu yra siūloma atsisakyti atskirų sektorių skyrių (tarp jų – Jaunimo skyriaus ir jam numatyto 10,3 % biudžeto). Tai reiškia, nebeliktų Key Actions modelio, kurį pakeistų „learning opportunities“ ir „capacity building“ kryptys, o Europos solidarumo korpusas būtų įtrauktas į Erasmus+ jaunimo mobilumo veiklas, prarandant atskirą programinį identitetą. Šie pokyčiai kelia klausimų visoms su jaunimo įtrauktimi susijusioms organizacijoms – NVO, universitetams, mokykloms. Europos universitetų asociacija pastebi, kad naujame siūlyme trūksta aiškumo dėl sektorių finansavimo, naujų stipendijų modelių ir to, ar biudžetas bus pakankamas išsiplėtusiems tikslams įgyvendinti. Skirtingų profilių organizacijos sutaria, kad čia itin svarbu tampa užtikrinti, kad skiriamos lėšos realiai atlieptų plataus spektro veiklas (t. y. mobilumą, įtrauktį, bendruomenių stiprinimą, inovacijų diegimą, jaunimo dalyvavimą, savanorystę), o ne tik fokusuotis į lėšų augimą.

Europos jaunimo forumas pažymi, kad 94 % respondentų Europos Komisijos viešojoje konsultacijoje pasisakė už dabartinę Erasmus+ struktūrą – tai rodo, jog svarbu išlaikyti tai, kas jau įrodyta kaip veiksminga. Daugelyje valstybių narių (tarp jų – Belgijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Ispanijos) politiniu lygiu taip pat akcentuojama būtinybė išsaugoti jaunimo sektorių ir tinkamą finansavimą.

Erasmus+ nėra tik kelionės ar studijos. Tai – visos Europos jaunimo ir švietimo ekosistema. Ji kuria bendrą Europos tapatybę. Ji mažina nelygybes, suteikia galimybių jaunimui iš atskirties grupių. Ji stiprina pilietinį aktyvumą ir demokratinį dalyvavimą. Ji kuria tiltus tarp bendruomenių. Taigi, naujoji Erasmus+ kryptis gali būti puiki galimybė pertvarkyti programą taip, kad ji dar geriau atlieptų besikeičiančią Europą. Tačiau tam reikia kruopštaus dialogo su universitetais, jaunimo organizacijomis, mokyklomis, vietos bendruomenėmis ir pačiu jaunimu.

Reziumė: šiandien jaunimo sektoriaus lūkestis paprastas. Ambicinga programa turi būti derinama su ambicingu ir realiai pakankamu finansavimu. Siūlomi pokyčiai turi išsaugoti tai, kas veikia. Erasmus+ turi likti įtrauki, prieinama, kokybiška ir realų poveikį kurianti programa, o ne tik skaičiais pagrįstas mobilumo modelis. Diskusijos dėl galutinės struktūros ir biudžeto dar tik prasideda, tad dabar geriausias metas garsiai pasakyti, kokią Europą norime matyti ateinantį dešimtmetį.

Šaltiniai:

Naujienos

Kokios Erasmus+ programos reikia Europai? Naujojo biudžeto ir struktūros iššūkiai jaunimo sektoriui

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą